Ar žinai?

1 kvadratiniam metrui veidrodžio reikia – 7-10 g. Sidarbo.

Daugiau

Kraštinių bukinimas. Šis būdas yra minimalus veidrodžio kraštinių apdirbimas. Bukinti kraštai nesuteikia interjero detalei estetinio vaizdo. Veidrodžio kraštinės bukinamos tik tam, kad nebūtų aštrūs kraštai ir montuojant žmogus neįsipjautų. Šis apdirbimo būdas dažniausiai naudojamas tuomet, kai veidrodis statomas į rėmą ir jo kraštinių nesimato.

Kraštinių šlifavimas. Šlifuojant veidrodžio kraštus pasislepia kriauklytės kurios lieka išpjautą veidrodį laužiant. Šlifuota briauna yra matinė.

Kraštinių poliravimas trapecija. Šis būdas dažniausiai naudojamas, kai norima veidrodį įklijuoti į nišas taip, kad su paviršiumi veidrodis sudarytu lygią plokštumą. [Pvz.: vonios kambaryje veidrodis įklijuojamas lygiai su plytelėmis. (specialiai paliekant plytelėmis neišklijuotą erdvę, į kurią tvirtinamas veidrodis)]. Veidrodžio poliravimo trapecija savybės - poliruota briauna yra blizgi.

Poliruojant veidrodžio kraštus pasislepia kriauklytės kurios lieka išpjautą veidrodį laužiant. Veidrodžio poliravimas trapecija: nupoliruojama veidrodžio briauna ir nuimami po 1 mm iš šonų kraščiukai.

Pusapvalis kraštinių poliravimas. Veidrodžio briauna yra poliruojama R2 apvalumu.

Kraštinių facetavimas. Norint kokybiškai nufacetuoti veidrodį, pirmiausia yra nupoliruojama veidrodžio kraštinė ir tik tuomet dedamas facetas. Faceto plotis gali būti nuo 5 iki 35 milimetrų pločio. Tokiu būdu apdirbus veidrodį - briaunos storis lieka tik 2 milimetrai. Nufacetuoti veidrodžiai dažniausiai naudojami klijuojant juos ant sienos. Tuomet atrodo, lyg veidrodis įsilietų į sieną. Veidrožio briaunai taip pat galima padaryti 45 laipsnių nusklendimą, tokiu atveju dedasi 45 laipsnių facetas.